| | Rugpjio 31–rugsjo 2 d. Freisinge vyko 10-asis tarptautinis Vokietijos katalik solidarumo akcijos Renovabis kongresas tema „Gyvenimo bdas – eima. Ateities problema Europai“. Kongrese dalyvavo apie 300 delegat i 24 ali. Apvalginiai praneimai atskleid eimos krizs panaumus vairi istorin praeit igyvenusiose Europos alyse.
Kongreso atidarymo kalb pasak Vokietijos vyskup konferencijos Santuokos ir eimos komisijos pirmininkas, Berlyno arkivyskupas Georgas Sterzynskis. Jis ragino nepasiduoti rezignacijos nuotaikoms, nes pasirod, kad eima ir santuoka sugebjo igyventi daugel modernizacijos li ir prisitaikyti kaip gyvenimo forma. Taiau jis drauge pabr, jog visuomenje vykstantys pokyiai danai turi neigiam padarini eimai, todl tiek visuomenei, tiek Banyiai dera nuolat aikinti eimos svarb. Vokietijos katalikikj eim sjungos pirminink Elisabeth Bussmann kalbjo apie eim kaip „pamirt visuomens produktyvumo veiksn“. Anot jos, ne valstyb turt nurodinti, kaip eimoms organizuoti savo gyvenim ar auklti vaikus, – savo poreikius turi pareikti paios eimos.
Slovakijos europarlamentar Anna Zaborska atkreip dmes, kad visuomenje rykja perskyra tarp eim ir bevaiki viengungi. Pasak jos, ioje srityje tampa vis sunkiau ilaikyti socialin pusiausvyr. Europos Parlamento Moter teisi ir lyi lygybs komiteto pirminink sak, kad, vadovaujantis Katalik Banyios katekizmu, bet kurios valstybs politikos atspirties takas turt bti eimos prioritetas. Anot jos, valstybs parama eimai neturt apsiriboti tiesioginmis dotacijomis, btina netiesioginiai skatinti pageidaujam gyvensen. Parlamentar ragino ilgalaikmis programomis keisti visuomens nuostatas ir grinti tradicins eimos vertyb.
Podiumo diskusijoje Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bakis pabr, kad eimos, ypa tvai, savo pavyzdiu privalt paliudyti skmingo eimyninio gyvenimo galimyb. Kardinolas kongreso dalyviams kalbjo apie dvigub visuomens vertybi nuniokojimo bang, prausi tiek komunistinio reimo, tiek vartotojikumo laisvs slygomis. Jis taip pat kritikai komentavo eimos politikos stok Lietuvoje.
Šiaurs Reino Vestfalijos kart ir eimos ministras Arminas Laschet kalbjo apie politik pastangas siekti kart integracijos vyraujant nepalankioms demografinms tendencijoms. Antrosios kongreso dienos pagrindin praneja Paderborno universiteto profesor Elisabeth Juenemann apvelg kintant eimos nari socialini vaidmen suvokim. Prelegent ragino tinkamai atlyginti u eim atliekam „nepamainom socialin darb“. Ji taip pat ikl „interes konflikt“ tarp eimos ir visuomens, pavyzdiui, derinant profesin darb ir tvysts pareigas.
Renovabis direktorius t. Dietgeris Demuthas, apibendrindamas trij dien kongreso darb, pabr Banyi vaidmen ugdant moni gebjimus ir sudarant prielaidas skmingam eimos gyvenimui. Jis sak, kad svarbu keisti eim bei vaikus supant socialin klimat. Anot jo, politins eimos palaikymo priemons yra ribotos. Taigi ypa svarbus laimingo eimyninio gyvenimo liudijimas, o Banyia turi padti monms suvokti vertybes ir vystymosi kryptis. Redemptoristas kun. D. Demuthas taip pat ragino teikti sielovadin pagalb isiskyrusiesiems. Jis primin kongreso svarstyb metu vyravusi mint apie eimos iandienje Europoje igyvenam kriz, o gal net l: viena vertus, eima visuomenje sulaukia emocins pagarbos bei palaikymo, kita vertus, visuomenin sistema ukerta keli stiprjaniam trokimui gyventi eimoje. Pasak t. Demutho, Renovabis remia Vidurio ir Ryt Europos mones, kurianius teising ir laisv visuomen, ir iame procese parama eimai atlieka esmin vaidmen.
Kit met Renovabis kongreso tema – „Krikionys ir j vaidmuo valstybje bei visuomenje“.
„Banyios inios“
katalikai.lt
|
pradi
vir
